Pasaka kaip gyvenimas

Vilniaus pakraštyje apleistame dideliame bendrabučio tipo name jaukiai įsikūrusi gyvena benamių šeimynėlė. Vieną dieną grįžta emigravęs šeimininkas, kuris ketina atgauti savo turtą. Vyksta konfliktas, kol galiausiai šeimininkas sprendžia problemą su alkoholiu ir pluoštu pinigų.

Vilniaus pakraštyje stovintis apleistas namas keliems visuomenės paraštėse atsidūrusiems žmonėms tampa ne tik pastoge, bet ir savotiškais namais. Čia jie gyvena pagal savo taisykles, dalijasi tuo, ką turi, ir bando išlaikyti žmogišką artumą aplinkoje, kuri kitiems atrodytų svetima ar net bauginanti.

Šią trapią ramybę sudrumsčia iš užsienio grįžęs namo savininkas, nusprendęs susigrąžinti savo turtą. Susidūrimas tarp teisėto šeimininko ir žmonių, kurie tame name rado prieglobstį, pamažu virsta ne tik konfliktu dėl sienų ir stogo, bet ir klausimu apie orumą, priklausymą bei ribą tarp nuosavybės ir žmogiško gailestingumo.

Pasaka kaip gyvenimas – trumpas, socialiai jautrus pasakojimas apie žmones, kurių kasdienybė retai atsiduria dėmesio centre. Hibridinės dramos forma filmui suteikia tikroviškumo: realūs žmonės ir vaidybinės situacijos susilieja į istoriją, kurioje gyvenimo šiurkštumas dera su keistu, beveik pasakišku trapumu.