Roberta

Roberta – intymus dokumentinis pasakojimas apie jauną moterį, kuri žengia į suaugusiųjų gyvenimą be aiškaus plano, bet su stipriu noru išlikti savimi. Vilniaus gatvės, laikini darbai, santykiai, vakarėliai, abejonės ir nuolat besikeičiančios nuotaikos tampa jos kasdienybės dalimi. Roberta nenori būti įsprausta į griežtą gyvenimo modelį, tačiau kartu jaučia, kad laisvė be krypties gali virsti nerimu.

Filmas chronologiškai dėlioja Robertos gyvenimo fragmentus ir leidžia stebėti, kaip ji keičiasi, ieško saugumo, bando kurti naujus planus ir kartais pati juos sugriauna. Jos istorijoje atsispindi platesnė jaunos kartos būsena – ekonominis neužtikrintumas, socialinis spaudimas, noras išsiskirti ir kartu poreikis rasti paprastą, tvirtą atramą.

Roberta nėra tradicinis pasakojimas apie vieną didelį įvykį. Tai stebėjimo dokumentika apie laiką, kai žmogus dar tik mokosi būti suaugęs, o kiekvienas pasirinkimas atrodo ir laikinas, ir lemtingas. Filmas jautriai kalba apie tapatybės paieškas, vidinį nestabilumą, jaunystės impulsyvumą ir pastangas susikurti gyvenimą, kuris būtų ne tik išgyvenamas, bet ir savas.