Purga nukelia į Trofimovsko salą Laptevų jūroje – atšiaurią, beveik negyvenamą vietą, kurioje 1942 m. atsidūrė sovietų deportuoti žmonės iš okupuotų kraštų. Šalčio, pūgos ir beribės baltumos apsupti tremtiniai čia priversti kovoti ne tik su badu ir išsekimu, bet ir su jausmu, kad pasaulis juos pamiršo.
Filmas be dialogų kuria stiprią išgyvenimo atmosferą, kurioje kiekvienas judesys, garsas ir vaizdas tampa svarbus. Žmogus šioje aplinkoje atrodo mažas ir trapus, tačiau jo noras gyventi išlieka stipresnis už aplink tvyrantį siaubą. Animacinė dokumentikos forma leidžia jautriai kalbėti apie istorines traumas, neperkraunant jų tiesioginiu pasakojimu.
Purga – trumpas, bet paveikus filmas apie tremtį, atmintį ir žmogaus orumą nežmoniškomis sąlygomis. Tai ne tik pasakojimas apie konkrečią istorinę vietą, bet ir tylus priminimas apie žmones, kurių gyvenimus sulaužė prievarta, tačiau kurių patirtys išliko gyvos atmintyje.