Betono vaikai

Betono vaikai nukelia į Lietuvos daugiabučių rajoną, kuriame vaikystė nėra lengva ar saugi. Čia kiemai tampa ne tik žaidimų vieta, bet ir erdve, kurioje tenka mokytis išgyventi, gintis ir suprasti pasaulį anksčiau, nei norėtųsi. Vaikams trūksta suaugusiųjų dėmesio, šilumos ir saugumo, todėl jie priversti patys ieškoti būdų išlikti stiprūs.

Filmo centre – jauni žmonės, augantys tarp betono sienų, gatvės taisyklių ir nuolatinio noro ištrūkti. Jų kasdienybėje susipina baimė, draugystė, maištas ir svajonė apie kitokį gyvenimą. Net tada, kai aplinka atrodo atšiauri, vaikai atranda savitą laisvės formą – per judesį, muziką, vaizduotę ir tarpusavio ryšį.

Tai jautrus, vizualiai išraiškingas pasakojimas apie rajono vaikus, kurių vidinis pasaulis kur kas didesnis už juos supančius kiemus. Betono vaikai kalba apie vaikystę be romantizavimo, apie smurto paliekamus pėdsakus ir apie žmogaus norą išsilaisvinti net tada, kai atrodo, kad aplinka jį laiko įkalinusi. Režisierius Saulius Baradinskas filmą apibūdina kaip istoriją apie augimą rajone ir laisvės paiešką; taip pat nurodoma, kad kūrinyje naudojami miuziklo ir magiško realizmo principai.